Is this site a blessing to you?



Rezultatai

Chaosas, kurį sukuriame, kai Dievas nėra pirmoje vietoje

Jeremijo 2, 1-37

Per visą Jeremijo knygą rutuliojasi trys skirtingos istorijos.

Pirmoje istorijoje pasakojama apie jaunuolį vardu Jeremijas. Jeremijas buvo Dievo išrinktas vyras labai sunkiam darbui.

Antroje istorijoje pasakojama apie Dievo išrinktą tautą - Izraelį. Po daug metų nedievoto vadovavimo ir stabų garbinimo, Dievas pasakė: „gana“. Jis davė Jeremijui užduotį pranašauti blogas naujienas, kad juos pavergs babiloniečiai.

Trečia istorija – apie Patį Dievą. Susisielojęs Tėvas stebi, kaip Jo vaikai vėl įpuolą į maištavimą.
Kai Dievas nėra mūsų gyvenimo pirmasis prioritetas, mes atsirasime labai sunkiose situacijose. Tu kursi chaosą, jei Dievas nebus pirmoje vietoje. 

Būtent tai nutiko Dievo išrinktajai tautai - izraelitams. Jie pradėjo jungtis prie kitų tautų ir jų klaidingų dievų. Jie pradėjo vesti kitų tautų žmones, kurie nebuvo žydų tikėjimo. Pirmiausia, jie manė, kad galės viską kontroliuoti, bet išėjo taip, kad jie buvo kontroliuojami. 

Pirmas įspėjimas – Kai tu sieki kažko kito, o ne Dievo standartų, esi ant slidaus šlaito į nesėkmę.
Jeremijas labai galingai įvertino Izraelio krizę:
„Tačiau kiekvienoje aukštoje kalvoje ir po kiekvienu žaliu medžiu tu klaidžiojai paleistuvaudamas“ (Jeremijo 2, 20b).

Izraeliui žolė už tvoros atrodė žalesnė. Greitu laiku jie jau buvo kitoje pusėje garbindami stabus ir klaidingą dievą Baalį. Jie degindavo savo vaikus kaip auką netikram dievui Molechui. 28 eilutė sako, kad jie turėjo tiek dievų, kiek ir miestų. Jie amoraliai elgėsi praktikuodami lytines nuodėmes, buvo nesąžiningi verslo reikaluose. Ir Dievas sakė: „Gana, jau gana“. Iš pradžių visa tai atrodė, jog nepridarys žalos. Kaip ir ką tik gimusi barškuolė gyvatė – atrodo nekaltai, bet netrukus ji gelia. Neilgai truks, kai problemos užvaldys ir tu pats atsidursi didelėje painiavoje. Siekimas kitko, o ne Dievo standartų, gali būti slidus šlaitas tiesiai į nelaimes.   

Antras įspėjimas – Sekimas nedievotais vadovais nuves į nedievotą gyvenimą.

Būtent taip ir darė Izraelis. Jie toleravo nedievotus vadovus, kurie ėjo tokias pareigas, kurioms būtinas dievotumas. „Kunigai neklausė: ‚Kur yra Viešpats?‘, įstatymo sargai nepažino manęs, ganytojai sukilo prieš mane, pranašai pranašavo Baalo vardu ir sekė tai, kas neturi vertės“ (Jeremijo 2, 8).

Izraelis buvo tokia tauta, kurios religiniai vadovai neieškojo Dievo. Teisėjai nepažinojo Dievo, neturėjo Dievo moralės pagrindo. Karaliai sukildavo prieš Dievą ir statė savo karalystes, o ne Dievo. Pamokslininkai pamokslavo iš Baalo teologijos, o ne Dievo Žodžio. Jei mes pradėsime sekti paskui nedievotus vadovus, netrukus ir patys būsime įtraukti į tokį jų gyvenimo būdą.

Trečias įspėjimas – Savęs, o ne Dievo statymas į pirmą vietą yra savęs statymas į nesėkmę.

Izraelis nusprendė, kad jų keliai yra geresni, nei Dievo keliai:

„Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens“ (Jeremijo 2, 13).

Izraelis galėjo turėti šaltą tekantį gaivinantį vandens šaltinį, arba pasitenkinti stovinčiu nusikvėpusiu vandeniu iš kiauro bako. Izraelis norėjo eiti savo keliu ir daryti tai, ką jis norėjo.
Savęs, o ne Dievo statymas į pirmą vietą yra savęs statymas į nesėkmę.  

Ketvirtas įspėjimas – Atgailos ignoravimas nuves į užkietėjusią širdį.

Izraelis atsisakė pripažinti, kad jie suklydo ir neatgailavo dėl savo blogio. Viso to pasekoje jų širdys užkietėjo ir jie nesiliovė gyvenę nepaklusnume. Galų gale Dievas nušluos tautą, nes jie atsisakė ateiti pas Jį.
„Jie atgręžė man nugarą“ (Jeremijo 2, 27b).
Koks buvo jų blogio rezultatas? 37 skyrius mums sako, kad Dievas leido Babilono valdovams sukilti prieš Jeruzalę. Jie apgulė miestą ir galiausiai į jį įsiveržė. Dėl savo nepaklusnumo Judėjos karalius buvo paimtas į nelaisvę. Jis buvo liudininkas savo vaikų mirties. Jo akys buvo išplėštos ir jis buvo surakintas požeminiame kalėjime visą likusį savo gyvenimą. Jeruzalės rūmai buvo iki pamatų sugriauti; derlius buvo sunaikintas ir ištisos šeimos – išžudytos. Daugelis žmonių buvo ištremti į Babiloną ir tapo vergais.

Penktas įspėjimas – Nuodėmė atneša pasekmes.

Pasekmės gali ateiti ne tučtuojau, gal net ir ne ateinančią savaitę, bet nuodėmė atneš pasekmes.

„Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės“ (Jeremijo 2, 19b).

Mes galime būti gundomi manyti, kad nėra nė vieno tobulo, tačiau visi iki tam tikro lygio kenčiame nuo šios moralinės „ligos“, kurią Biblija vadina nuodėme. Dievas yra mylintis Dievas, nuodėmingas gyvenimas nelabai rūpi. Jis nepastebės mūsų mažų nusižengimų. Deja, situacija yra kiek rimtesnė. Nors Dievas mus karštai myli, Jo šventumas ir teisingumas negali toleruoti blogio. Kaip pranašai Habakukas ir Izaijas paskelbė: „Jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų“ (Izaijo 59, 2).


Dr. Czeslaw Bassara ( Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; www.proword.eu)

James N. Spurgeon wrote:

'A job is at your choice; a ministry is at Christ's call. In a job you expect to receive; in a ministry you expect to give. In a job you give something to get something; in a ministry you return something that has already been given to you. A job depends on your abilities; a ministry depends on your availability to God. A job done well brings you praise; a ministry done well brings honour to Christ.'

This ministry is to bring honour to our Lord and Saviour Jesus Christ!

You can copy and use material of this site provided that you mention our ministry to the Father and you do not alter the content. You are also invited to tell your listeners or readers where you have got this material: www.proword.eu, which is Proclaiming the Word! (CEF International Bible Teaching Ministry).