Is this site a blessing to you?



Rezultatai

Mums reikia Dievo padrąsinimo, kai esame nusivylę

Hebrajams 10, 23-35 – Visiems Dievo žmonėms reikia padrąsinimo!

1. Izaokui reikėjo padrąsinimo: „Palaiminsiu tave bado šalyje!

Jam pasirodė Viešpats ir tarė: „Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu. Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui“ (Pradžios 26, 2-3).

(Pradžios 26, 12-13).

Kai Izaokas patyrė maisto stygių toje šalyje, kur jis gyveno, Dievas liepė jam neiti į Egiptą, bet pasilikti ten, kur gyveno. Dievas pažadėjo Izaokui palaiminti jį toje šalyje. Ir Dievas laimino Izaoką,- ką jis pasėdavo savo šalyje, gaudavo šimteriopą derlių. Izaokas plėtėsi ir klestėjo, kol tapo labai turtingu žmogumi.

Lygiai taip pat Dievas gali palaiminti mus ten, kur mes patiriame išbandymus, trūkumus, žalą. Mes būsime gundomi pabėgti nuo tų situacijų, kur susiduriame su skausmu ir kur gresia pavojus.

Dievas pažada dėl mūsų parodyti Savo galingą jėgą ir padės mums suklestėti toje pačioje vietoje, kur mes susiduriame su nepritekliumi ir kur gresia pavojus.

2. Rachelė: „…Dievas atsiminė Rachelę!“

Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą (Pradžios 30, 22).

Rachelė ilgą laiką buvo nevaisinga ir viskas taip susiklostė, lyg Dievas ją būtų pamiršęs. Visi kiti draugai susilaukė vaikų – vienas po kito. Atrodė, kad Rachelė yra vienintelė likusi be Dievo palaiminimo. Ir būtent tuo metu, kai atrodė, jog Dievas ją užmiršo, Raštai sako: „Viešpats atsiminė Rachelę!“. Tačiau Rachelė išties nebuvo pamiršta! Dievas atsiminė ją ir išklausė jos verksmą. Jis paėmė jos gėdą ir davė jai sūnų. Ji pavadino jį Juozapu. Rachelės vaikas Juozapas buvo iškeltas aukščiau visų kitų vaikų. Juozapas turėjo šviesiausią ateitį ir buvo pakeliui į Ministro Pirmininko kėdę Egipte. Nors Rachelei teko ilgai laukti šio palaiminimo, jis galiausiai atėjo – toks labai neįprastas, nustelbiantis visus kitus.

Ir mūsų gyvenime kartais atrodo, kad Dievas mus užmiršo, kai visi kiti gauna palaiminimą po palaiminimo. Dievas, kuris atsiminė Rachelę, tikrai atsimins ir mus ir suteiks mums palaiminimų, kurie bus labai ypatingi ir verti tokio ilgo laukimo.

Mes neturėtume būti prislėgti, bet verčiau žiūrėti į priekį su viltimi ir pasitikėjimu, kad Dievas suteiks palaiminimą, kurį yra mums paruošęs.

3. Jokūbas: „Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė“.

...Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė. (Pradžios 31, 12).

Pradžios 31.6-7, 12, 41

Suėjus dvidešimčiai metų, kai Labanas apgaudinėjo Jokūbą, Dievas  liepė Jokūbui palikti Labaną ir sugrįžti į tėvo namus. Jis sakė Jokūbui: „Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė“.  Viešpats išvadavo Jokūbą iš Labano nagų. Nors Labanas labai ilgai blogai elgėsi su Jokūbu ir jį apgaudinėjo, tai nebuvo paslaptis Dievui. Dievas stebėjo visą neteisybę ir priespaudą, kuri buvo užkrauta Jokūbui ir atėjo metas, kai Viešpats įsiterpė ir išvadavo jį.

Mūsų gyvenime Dievas žino viską, ką mes patiriame – kiekvieną skausmą ar kančią. Mes neturėtume nusivilti ir manyti, kad Dievas nežino visų kančių, kurias išgyvename.

Dievas žino apie kiekvieną neteisybę ir blogą elgesį, kurį patiriame. Jis įsiterps ir išvaduos mus iš engėjo ir nedorėlių rankos.

4.Elijas: „Tavęs laukia ilgas kelias!“

„Pats ėjo į dykumą visą dieną. Atėjęs jis atsisėdo po vienu kadagiu ir meldė sau mirties: „Viešpatie, gana, pasiimk mano gyvenimą, aš nesu geresnis už savo tėvus“.
Viešpaties angelas atėjo antrą kartą ir, jį palietęs, tarė: „Kelkis ir valgyk, nes tavęs laukia ilgas kelias“.  (1 Karalių 19, 4-7).

1 Karalių 19, 1-7, 15-16;  2 Karalių 2, 1-11.

Kai Elijo gyvenimas buvo pavojuje dėl Jezabelės, jis buvo toks nusivylęs, kad meldė sau mirties. Jis tarė Dievui: „jau gana, leisk man mirti“. Jis jautėsi taip, kad būtų geriau numiręs, nei gyventų. Jis nematė jokio tikslo savo gyvenimui. Jis nesuvokė, kad Dievas jam vis dar turėjo paruošęs darbą. Dievas atsiuntė Savo angelą ir sustiprino jį. Angelas tarė jam, kad jo laukia dar ilgas kelias. Buvo daugybė svarbių užduočių, kurias Dievas paruošė Elijui, kad šis įvykdytų. Jis turėjo patepti karalius dviems tautoms, taip pat patepti savo įpėdinį Eliziejų. Dar daugiau, Dievo planas Elijui buvo, kad jis iš vis nematys mirties ir bus gyvas paimtas į dangų ugnies vežimais. Elijas, būdamas tokioje neviltyje, nesuvokė nuostabaus Dievo plano jo gyvenimui. Vietoj to, jis meldėsi, kad numirtų. Bet Dievas padrąsino jį ir padėjo jam įgyvendinti savo gyvenimo tikslą ir pašaukimą.  

Mūsų gyvenime karts nuo karto ir mes būname nusivylę dėl sunkių užklupusių naštų ir meldžiamės, kad Dievas paimtų mus pas Save – jau gana mums šio pasaulio. Mes nesuvokiame, kad mūsų laukia ilgas kelias ir kad Dievas turi paruošęs dar daug darbo mums nuveikti.

Dievas nori, kad mes tęstume ir pabaigtume visas užduotis, kurias Jis paskyrė mums atlikti Dievo Karalystėje.

Dr Czeslaw Bassara ( Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; www.proword.eu)

James N. Spurgeon wrote:

'A job is at your choice; a ministry is at Christ's call. In a job you expect to receive; in a ministry you expect to give. In a job you give something to get something; in a ministry you return something that has already been given to you. A job depends on your abilities; a ministry depends on your availability to God. A job done well brings you praise; a ministry done well brings honour to Christ.'

This ministry is to bring honour to our Lord and Saviour Jesus Christ!

You can copy and use material of this site provided that you mention our ministry to the Father and you do not alter the content. You are also invited to tell your listeners or readers where you have got this material: www.proword.eu, which is Proclaiming the Word! (CEF International Bible Teaching Ministry).